Atskiri depresijos tipai ir jų pasireiškimo būdai
Šiandien depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų, galintis paveikti mūsų kasdienį funkcionavimą. Dėl situacinių aplinkybių kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime patirs vidutinio sunkumo ar lengvą depresiją. Vis dažniau kalbant šia tema, vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos ir sugeba pasveikti bei gyventi normalesnį gyvenimą. Iš tikrųjų yra įvairių depresijos rūšių, ir ne visi kenčia nuo tos pačios rūšies. Nors depresijos simptomai išlieka tie patys, skiriasi, be kita ko, depresijos išraiška, trukmė ir ją sukeliantys veiksniai. Toliau pateikiama keletas skirtingų depresijos apraiškų:
Didysis depresinis sutrikimas
Didysis depresinis sutrikimas yra vienas iš labiausiai alinančių sutrikimų, jei ne pats didžiausias. Apskaičiuota, kad maždaug 7 % gyventojų kenčia nuo didžiosios depresijos sutrikimo, o simptomai yra pakankamai stiprūs, kad žmogus norėtų save žaloti. Dažniausiai psichikos simptomai yra dirglumas, neramumas, dėmesio koncentracijos stoka, beviltiškumas, bejėgiškumas, bevertiškumas, kaltės jausmas, energijos stoka ir didžiulis liūdesys. Fiziniai simptomai yra nepaaiškinami skausmai, miego įpročių pokyčiai, apetito pokyčiai, lytinio potraukio stoka, virškinamojo trakto problemos ir svorio kritimas arba didėjimas. Dažnai šiuos simptomus sukelia tam tikras įvykis, tačiau kartais jie gali išsivystyti ir be jokių dirgiklių. Jei šeimoje yra ligos atvejų, rizika susirgti šia liga yra didesnė. Dažniausiai vaistų ir pokalbių terapijos derinys padeda 80-90 proc. žmonių įveikti ir pasveikti nuo depresijos.
Distimija
Distimija yra beveik nežinomas sutrikimas, tačiau šiuo metu taip pat gali būti viena iš labiausiai paplitusių depresijos rūšių. Šis tipas yra daug mažiau sunkus nei didysis depresinis sutrikimas, tačiau kančia yra gana reali ir skausminga. Prasta nuotaika sergant distimija tęsiasi ilgą laiką, paprastai ilgiau nei metus. Nuo distimijos kenčiantys žmonės, skirtingai nei sergantieji didžiuoju depresiniu sutrikimu, gali funkcionuoti, tačiau funkcionuoja neadekvačiai arba ne optimaliai. Simptomai yra koncentracijos stoka, nuovargis, miego ir apetito pokyčiai kartu su nuolatine bloga nuotaika. Priežastis gali būti įvykis, tačiau jis nėra būtinas, kad išsivystytų distimija. Šio tipo depresija pozityviau reaguoja į pokalbių terapiją, o vaistų gali neprireikti.
Depresija po gimdymo
Pranešama, kad apie 85 % mamų, gimus kūdikiui, jaučia tam tikrą liūdesį, tačiau iš jų maždaug 16 % naujų mamų gali būti diagnozuotas liūdesys, trukdantis kasdienei veiklai. Šiai depresijai būdingas didelio liūdesio, vienatvės, nuovargio, beviltiškumo, minčių apie savižudybę, baimės sužeisti kūdikį ir atotrūkio nuo vaiko jausmas. Ji beveik visada išsivysto per metus po gimdymo ir gali trukti mažiausiai kelis mėnesius. Nustatyta, kad sergantiesiems pogimdymine depresija padeda vaistų ir pokalbių terapijos derinys.
Sezoninis afektinis sutrikimas
Maždaug 4-6 proc. suaugusių gyventojų gali sirgti sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD), kai depresijos epizodai pasireiškia žiemos mėnesiais. Nors daugelis žmonių žiemos mėnesiais gali jaustis nekaip, sezoniniam afektiniam sutrikimui būdingas padidėjęs dirglumas, nuovargis dieną, svorio padidėjimas ir kai kurie nerimo simptomai. Manoma, kad natūralus saulės šviesos sumažėjimas žiemos mėnesiais gali prisidėti prie depresijos pojūčio, tačiau jos sukėlėjas nėra iki galo žinomas. Depresija gali būti nuo lengvos iki vidutinio sunkumo, tačiau kartais gali būti ir sunki. Tačiau prasidėjus pavasariui depresija pagerėja ir paprastai gydoma šviesos arba dirbtinės šviesos terapija.
Psichozinė depresija
Psichozė – tai psichikos būsena, pasižyminti klaidingais vaizdais ar garsais, vadinamais haliucinacijomis, ir klaidingais įsitikinimais, vadinamais kliedesiais. Kartais depresija gali tapti tokia sunki, kad žmogui kartu su depresija išsivysto ir psichozė. Tai reiškia, kad pacientai gali tapti katatoniški, visai nepakilti iš lovos ir pradėti matyti bei girdėti dalykus, kurių nėra. Pastebėta, kad antipsichozinių vaistų ir antidepresantų derinys padeda, tačiau prieš sudarant galutinį gydymo planą reikia įvertinti kiekvieną atskirą atvejį.
Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas yra viena iš labiausiai nesuprantamų depresijos formų, todėl gali prireikti griežtesnio gydymo. Šiai depresijai būdingi ilgi depresijos periodai, po kurių seka manijos arba hipomanijos laikotarpiai, o po to vėl grįžtama prie depresijos epizodų. Nors depresijos simptomai labai panašūs į didžiosios depresijos simptomus, manijos priepuoliai ją išskiria iš kitų depresijos rūšių. Manijos simptomai yra didelė energija, lenktyniaujančios mintys, susijaudinimas, rizikingas ir impulsyvus elgesys, miego režimo pokyčiai, blogas vertinimas ir nepastovus elgesys. Šiuo sutrikimu serga 2-3 proc. gyventojų, jam būdinga labai didelė savižudybės rizika. Dėl šio sutrikimo šeimoje yra didesnė rizika žmogui. Gydymas yra medikamentais, vadinamais nuotaikos stabilizatoriais.
