Atrofinis vaginitas po menopauzės – simptomai ir gydymas

Dabar jau visi esame susitaikę su tuo, kad senėjimas yra neišvengiamas. Kadangi negalime jo išvengti, geriausiu atveju galime daryti dalykus, kurie padės mums senėti grakščiai.

Vis daugiau moterų visiškai numato ir ruošiasi mažėjančiam krūtų stangrumui, raukšlėms ir kaulų tankio mažėjimui, deja, labai nedaug moterų mažai galvoja apie savo senstančią makštį.

Sutikite, daugeliui iš mūsų ši tema gali kelti šiurpą. Tačiau tiesa yra ta, kad makštis, kaip ir visas kitas jūsų kūnas, taip pat sensta ir pati patiria tam tikrų pokyčių. Visi tie metai svorio svyravimų, seksualinio aktyvumo, didelio intensyvumo treniruočių, hormonų pokyčių ir galbūt gimdymų neabejotinai turės įtakos jūsų makšties ir jos raumenų sveikatai ir išvaizdai. Dėl to gali atsirasti įvairių makšties ligų, ypač vyresniame amžiuje, o viena iš dažniausių – pomenopauzinis atrofinis vaginitas.

Kas yra pomenopauzinis atrofinis vaginitas?

Dar vadinamas „atrofiniu vaginitu”, „makšties atrofija”, „vulvovaginaline atrofija” arba „urogenitaline atrofija”, pomenopauzinis atrofinis vaginitas – tai makšties uždegimas, kurį sukelia audinių išretėjimas ir susitraukimas bei smarkiai sumažėjusi makšties lubrikanto sekrecija.

Atrofinis vaginitas yra būklė, kurią daugiausia sukelia mažėjantis estrogenų kiekis moters organizme. Dėl šios priežasties ši būklė gali išsivystyti ne tik moterims, kurioms prasidėjo menopauzė, bet ir moterims, kurioms ką tik prasidėjo priešmenopauzinis laikotarpis, t. y. laikotarpis, kai organizme pradeda trūkti estrogenų.

Kaip dažnai pasitaiko pomenopauzinis atrofinis vaginitas?

Atrofinis vaginitas yra labai dažnas reiškinys moterims po menopauzės ir, deja, yra medicininė būklė, su kuria kada nors gyvenime susidurs dauguma moterų po menopauzės. Su atrofiniu vaginitu susiję simptomai, tokie kaip makšties sausumas ir skausmas lytinių santykių metu, pasireiškia maždaug 20-45 proc. vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų.

Tačiau ekspertai mano, kad ši būklė tikriausiai yra daug dažnesnė, nei teigia statistika. Kadangi makšties atrofija yra privataus pobūdžio, tik nedidelė dalis sergančių moterų kreipiasi pagalbos, o jei ir kreipiasi, tik nedaugelis gauna tinkamų patarimų iš savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.

Makšties atrofijos po menopauzės priežastys

Atrofinę makštį iš tikrųjų sukelia estrogenų trūkumas. Be estrogenų makšties audinys pradeda plonėti ir galiausiai išsausėja, todėl audinys praranda elastingumą ir tampa jautresnis sužalojimams bei infekcijoms.

Pastaba: kadangi estrogenų kiekis pradeda mažėti maždaug menopauzės metu, dauguma žmonių linkę manyti, kad šią būklę sukelia pati menopauzė. Tačiau estrogenų kiekio sumažėjimas gali pasireikšti ir kitu metu, ne tik menopauzės metu, pvz:

Žindymo laikotarpiu
Po kiaušidžių pašalinimo (tai sukelia chirurginę menopauzę)
po chemoterapijos
po dubens spindulinės terapijos
Po hormonų terapijos (gydant krūties vėžį)

Ar yra kokių nors specifinių rizikos veiksnių?

Kai kurioms moterims tikimybė susirgti atrofiniu vaginitu yra didesnė nei kitoms. Jei moteris niekada nėra gimdžiusi, ji yra labiau linkusi į makšties atrofiją, palyginti su tomis, kurios gimdė.

Kadangi rūkymas sutrikdo kraujotaką ir atima iš makšties bei kitų audinių deguonį, jis gali pagreitinti makšties audinių retėjimą. Taigi rūkymas taip pat gali padidinti moters riziką susirgti atrofiniu makšties uždegimu.

Atrofinio vaginito po menopauzės simptomai

Kai kurie iš dažniausių simptomų, su kuriais susiduria moterys, susirgusios atrofiniu vaginitu, yra šie:

Skausmas lytinių santykių metu: Tai gali būti dėl to, kad jūsų makštis yra mažesnė, daug sausesnė ir mažiau išskiria sekreto, kuris skatina lubrikaciją lytinių santykių metu, priešingai nei prieš menopauzę. Kadangi dėl atrofinio vaginito makšties audiniai taip pat tampa trapesni, dėl to seksas gali būti dar mažiau komfortiškas.

Diskomfortas: Tai gali pasireikšti, jei vulva tapo uždegiminė, skausminga ir raudona.

Niežulys: dėl atrofinės vaginos uždegimo oda aplink makštį tampa jautresnė ir lengviau pasiduoda infekcijoms. Dėl to makšties oda gali pradėti dažnai niežėti, prasidėti niežėjimo ir draskymo ciklas, kurį sunku nutraukti, todėl tai dar labiau vargina.

Makšties išskyros: Jei apatiniuose drabužiuose pastebėjote baltų ar geltonų išskyrų, tai gali būti atrofinio vaginito požymis. Tačiau jei išskyros yra aiškaus, nemalonaus kvapo, labiau tikėtina, kad turite infekciją.

Makšties infekcijos: Atrofinis vaginitas makšties pH tampa rūgštus, todėl kenksmingiems mikrobams, tokiems kaip mielės ir bakterijos, lengviau vešėti ir sukelti makšties infekcijas. Dėl estrogenų netekimo taip pat sumažėja bendras makšties sienelių imunitetas, todėl jūsų makštis dar labiau tampa nepajėgi pasipriešinti patogeninėms infekcijas sukeliančioms bakterijoms.

Šlapinimosi problemos: Atrofinis vaginitas taip pat gali sukelti šlapinimosi problemų, nes šlapimo takų ar šlapimo pūslės audiniai tampa ploni ir silpni, o tai gali apsunkinti šlapimo išsiskyrimą ir net sukelti skausmą.

Šlapimo takų infekcijos: Atrofinis vaginitas taip pat didina šlapimo sistemos atrofijos (dar vadinamos lytinių ir šlapimo takų atrofija) riziką. Su atrofija susijusios šlapimo takų infekcijos paprastai pasireiškia tokiais simptomais, kaip dažnas ar skubesnis šlapinimasis ir (arba) deginimo pojūtis šlapinantis.

Pomenopauzinio atrofinio vaginito diagnozė

Gydytojas atliks išsamią apžiūrą ir išsamiai paklaus apie pacientės ligos istoriją. Taip pat bus klausiama informacijos apie tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, muilo ir kvepalų, naudojimą, nes jos gali dar labiau sudirginti uždegimines makšties vietas ir sukelti arba sustiprinti simptomus.

Toliau bus atliekamas dubens ir išorinių lytinių organų tyrimas, kurio metu bus ieškoma fizinių atrofinio vaginito požymių, pvz:

Makšties elastingumo trūkumas
Retas gaktos plaukuotumas
Blyški, lygi, blizganti makšties gleivinė
Ploni išoriniai lytiniai organai
Makšties sienelių iškilimai

Bus atliktas makšties pH arba rūgštingumo tyrimas. Normaliomis sąlygomis makšties pH turėtų būti 4,5 arba mažiau. Jei pH yra 4,6 arba didesnis, tai yra atrofinės vaginos požymis.

Gydytojas taip pat gali paprašyti ištirti, ar nėra infekcijų, atlikdamas makšties tepinėlio ir šlapimo tyrimus, ypač jei yra išskyrų ar kraujavimo. Galimų infekcijų pavyzdžiai: endometritas, kandidozė ir bakterinė vaginozė. Kadangi atrofinis vaginitas gali padaryti makšties sritį jautresnę infekcijoms, jis taip pat gali pasireikšti kartu su infekcija.

Siekdamas atmesti diabeto galimybę, gydytojas kartu su diabeto testu atliks ir kraujo tyrimą.

Atrofinio vaginito po menopauzės gydymas

Gydymo strategijos paprastai skiriasi priklausomai nuo moters, nuo to, kokie simptomai labiausiai vargina, ir gali apimti vieną ar kelis iš toliau išvardytų būdų:

1. Estrogenų kremai, tabletės arba žiedai

Kadangi atrofinį vaginitą daugiausia sukelia estrogenų trūkumas organizme, estrogenų pakeitimas audiniuose dažnai gali padėti sušvelninti daugelį simptomų. Tai galima padaryti vietoje naudojant estrogenų tepalą ar kremą arba į makštį įkišus estrogenų tabletę. Taip pat gali būti paskirtas minkštas, lankstus žiedas, kuris kiekvieną dieną lėtai ir kontroliuojamai išskiria estrogeno hormoną. Estrogeno žiedas paprastai naudojamas iki trijų mėnesių.

Pastaba: estrogenų kremų nereikėtų naudoti lubrikacijos tikslais lytinių santykių metu, jei naudojamos kontracepcijos priemonės, pagamintos iš latekso, pavyzdžiui, prezervatyvai ir diafragmos. Taip yra todėl, kad kremas gali pažeisti lateksą, todėl jūsų kontracepcijos priemonė taps netinkama saugiam seksui. Todėl naudojant prezervatyvus ar diafragmas arba bet kokį iš latekso pagamintą kontracepcijos metodą, geriau naudoti makšties estrogenų tabletes arba makšties estrogenų žiedus. Dar viena puiki galimybė – rinktis lubrikantus gelius.

2. Pakaitinė hormonų terapija

Tai reiškia estrogenų vartojimą gelio, tablečių ar pleistrų pavidalu. Kadangi šis gydymo būdas aprūpina estrogenais visą organizmą, dažnai tai yra geriausias gydymo būdas, padedantis palengvinti atrofinio vaginito simptomus, ypač jei pacientė patiria kitų tipiškų menopauzės simptomų.

Tačiau pakaitinė hormonų terapija nėra skirta visiems, nes ji gali būti susijusi su tam tikromis komplikacijomis. Todėl patartina pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar hormonų pakeičiamoji terapija jums būtina.

3. Makšties lubrikantai ir drėkikliai

Kartais makšties sausumas yra vienintelė problema. Tais atvejais, kai hormoniniai kremai nerekomenduojami dėl kitų medicininių problemų rizikos, gali padėti lubrikantai arba geliai. Lubrikantai gali padaryti lytinius santykius daug mažiau skausmingus, o makšties drėkikliai gali padėti atkurti drėgmės kiekį makštyje, kad sumažėtų makšties dirginimas ir sausumas.

Priklausomai nuo simptomų sunkumo ir taikomo metodo, gydytojas rekomenduos gydymo trukmės laiką. Daugeliu atvejų kiekvienas gydymas veikia gerai, tačiau jį nutraukus simptomai gali atsinaujinti. Jei baigus gydymą simptomai nepagerėja arba grįžta, kreipkitės į gydytoją, nes kartais tai gali būti kitų būklių simptomai.

Jei pasireiškia bet kokios formos kraujavimas iš makšties, ypač kai Jums taikoma pakaitinė hormonų terapija, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.

Pomenopauzinio atrofinio vaginito prevencija

Nors visiškai išvengti atrofinio vaginito neįmanoma, tačiau galima atlikti tam tikrus gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali sumažinti riziką susirgti šia liga.

Dėvėkite patogų apatinį trikotažą: Tai gali pagerinti oro cirkuliaciją aplink lytinius organus ir sumažinti bakterijų plitimą.

Būkite lytiškai aktyvūs: Lytinis aktyvumas neturi jokios įtakos jūsų estrogenų kiekiui, tačiau pagerins kraujotaką jūsų lytiniuose organuose ir ilgiau išlaikys juos sveikus.

Reguliariai mankštinkitės: Mankšta, kaip ir seksas, taip pat gerina kraujotaką ir imunitetą. Atliekant tokius pratimus kaip kėgelio pratimai, galima sustiprinti audinius ir raumenis aplink intymiąsias vietas ir apsisaugoti nuo infekcijas sukeliančių bakterijų.