Aritmijos (nereguliaraus širdies plakimo) priežastys, kurias turite žinoti

Širdies ritmo nereguliarumas gali kelti nerimą, nesvarbu, ar tai būtų staigus bėgimas, šokinėjimas, ar virpėjimas. Ką tai gali reikšti ir kas tai sukelia?

Kas yra aritmija?

Širdies ritmą reguliuoja elektriniai signalai, kuriuos valdo sinusinis mazgas – natūralus širdies stimuliatorius. Elektros impulsai sklandžiai keliauja per širdies kameras, priversdami jas susitraukti tam tikra tvarka, kad kraujas būtų išstumiamas į jūsų kūną. Bet kokie šio proceso sutrikimai gali sukelti aritmiją, t. y. širdies ritmo sutrikimą, kai širdis plaka per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Simptomai taip pat yra galvos svaigimas, dusulys, alpulys ir širdies plakimas.

Nors kai kuriais atvejais šie sutrikimai gali reikšti tik nedidelį diskomfortą ar nepatogumus, kitais atvejais jie gali turėti ir mirtinų pasekmių. Štai kodėl reikia išsiaiškinti priežastį ir nedelsiant ją pašalinti. Toliau apžvelgiame veiksnius, galinčius sukelti nereguliarų širdies ritmą.

Aritmijos (nereguliaraus širdies ritmo) priežastys

Širdies ligos

Daugelis būklių, pažeidžiančių jūsų širdį, gali sukelti nereguliarų ritmą.

Vainikinių arterijų liga

Vainikinių arterijų liga (VMA) – tai būklė, kai arterijose, kuriomis kraujas teka į širdį, kaupiasi apnašos. Dėl to arterijos susiaurėja ir sumažėja kraujo tekėjimas. Sergant šia liga arterijose taip pat gali susidaryti kraujo krešulių. Jie gali užblokuoti kraujo tekėjimą į širdį ir sukelti širdies priepuolį. Kai kurie veiksniai, didinantys riziką susirgti vainikinių arterijų liga, yra šie: rūkymas, nutukimas (ypač pilvo riebalai), aukštas kraujospūdis, diabetas, per didelis stresas, fizinio aktyvumo stoka, depresija ir didelis cholesterolio kiekis.

Ankstyvosiose ligos stadijose galite nejausti jokių simptomų, tačiau ilgainiui gali pasireikšti su širdies priepuoliu susiję simptomai, tokie kaip dusulys, pykinimas, sąmonės netekimas, prakaitavimas, spaudimas krūtinėje, skausmas krūtinėje, kakle, rankoje ar žandikaulyje, taip pat nereguliarus ar padažnėjęs širdies plakimas.

Širdies priepuolis

Jums yra rizika, kad širdies ritmas bus nereguliarus, jei širdies audiniai buvo pažeisti ankstesnio širdies priepuolio. Tuo tarpu vykstantis širdies priepuolis yra dažniausia pavojingiausios aritmijos rūšies – skilvelių virpėjimo – priežastis. Esant šiai būklei apatiniai širdies rūmai nekontroliuojamai trūkčioja ir dėl to žmogus gali staiga nugriūti arba prarasti sąmonę.

Tokie simptomai kaip krūtinės skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, nereguliarus širdies plakimas ir dusulys gali pasireikšti nuo kelių minučių iki valandos prieš tai, kai nukentėjęs asmuo nugriūna. Jei pastebėjote, kad taip atsitiko, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Laukdami pagalbos, pradėkite kardiopulmoninį gaivinimą (CPR), darydami krūtinės ląstos vidurio paspaudimus. Išoriniu defibriliatoriumi vadinamas aparatas gali padėti iš naujo paleisti širdį.

Širdies vožtuvų liga

Širdis turi keturis vožtuvus, kurių kiekvienas yra vienos iš keturių širdies kamerų išėjime. Jie padeda reguliuoti kraujo tekėjimą per kameras ir užsidaro kraujui patekus į kamerą, kad kraujas nenutekėtų atgal.

Širdies plakimas stumia kraują per širdį, todėl, kraujui patekus į kamerą, vožtuvai užsidaro. Tačiau jei sergate širdies vožtuvų liga, vožtuvas gali tinkamai neatsidaryti arba neužsidaryti. Tai gali būti įgimta būklė arba gali būti dėl įprasto nusidėvėjimo. Tokios būklės kaip vainikinių arterijų liga, aukštas kraujospūdis, ankstesnis širdies priepuolis arba kardiomiopatija, dėl kurios gali sustorėti arba susidaryti randai širdies audiniuose, taip pat gali prisidėti prie širdies vožtuvų problemų. Vožtuvus gali pažeisti ir tokios infekcijos kaip endokarditas, kuris pažeidžia širdies gleivinę, arba reumatinė karštinė.

Kai kuriais atvejais širdies vožtuvų ligos simptomų gali ir nepasireikšti, tačiau naudojant stetoskopą gali būti girdimas širdies ūžesys. Simptomai, kai jie pasireiškia, gali būti šie: skausmas ar spaudimas krūtinėje, dusulys, ypač gulint ar sportuojant, galvos svaigimas, silpnumas, kulkšnių, pėdų ar pilvo patinimas, be to, padažnėjęs širdies plakimas.

Atminkite, kad simptomų sunkumas nėra susijęs su būklės sunkumu ir kai kuriems žmonėms, kuriems pasireiškia tik lengvi simptomai, gali prireikti skubaus gydymo, kad būtų išvengta širdies pažeidimų.

Įgimtos širdies ligos

Įgimta širdies yda – tai struktūrinė širdies problema, atsiradusi gimimo metu. Tai gali būti susiję su širdies vožtuvais ar sienelėmis arba šalia jos esančiomis arterijomis ir venomis. Kai kurie defektai gali būti nedideli ir nesukelti jokių problemų, o dėl kitų gali sulėtėti kraujo tekėjimas, kraujas gali tekėti ne į tą vietą ar ne ta kryptimi arba visiškai užsikimšti. Kai kurie genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, Dauno sindromas, yra susiję su įgimtomis širdies ydomis. Tuo tarpu tokios ligos kaip raudonukė ar nekontroliuojamas diabetas nėštumo metu, taip pat tam tikrų receptinių vaistų vartojimas gali lemti įgimtas kūdikių širdies ydas.

Kai kurie kiti dažni suaugusiųjų įgimtų širdies ydų simptomai: nuovargis, dusulys, ypač fizinio krūvio metu, širdies ūžesys, galūnių patinimas, mėlynas odos, lūpų ar nagų atspalvis.

Kardiomiopatija

Kardiomiopatija – tai liga, pažeidžianti širdies raumenis. Širdies raumenys gali išsitempti ir tapti per ploni, tapti neįprastai stori arba per daug standūs, juos gali pakeisti riebalai arba randinis audinys. Tai gali sukelti aritmiją, taip pat kraujo krešulius, širdies nepakankamumą arba širdies priepuolius. O jo būklę gali sukelti daugelis veiksnių, pavyzdžiui, vainikinių arterijų liga, įgimtos širdies ligos, lėtinis aukštas kraujospūdis, bakterinės ar virusinės širdies infekcijos, per didelis alkoholio kiekis, narkotikų, pavyzdžiui, kokaino, vartojimas, chemoterapija, spindulinė terapija, mitybos trūkumai, komplikacijos dėl nėštumo ir kt.

Jei sergate kardiomiopatija, iš pradžių galite nejausti jokių simptomų. Būklei blogėjant galite tikėtis tokių simptomų, kaip nenormalus širdies ritmas, taip pat dusulys, nuovargis, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, alpulys ir kulkšnių, pėdų, kojų, plaštakų ar pilvo patinimas.

Aukštas kraujospūdis

Aukštas kraujospūdis, padidėjęs spaudimas arterijose, kuriomis iš širdies teka kraujas, gali sukelti nereguliarų širdies plakimą. Didelis kraujospūdis yra sistolinis spaudimas (spaudimas, kuris susidaro širdžiai plakant), didesnis arba lygus 140 mmHg, ir (arba) diastolinis spaudimas (spaudimas, kuris susidaro širdžiai esant ramybės būsenoje tarp širdies dūžių), didesnis arba lygus 90 mmHg. Aukštas kraujospūdis gali paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį, smegenis ir inkstus, ir net sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Aukštą kraujospūdį paprastai sukelia arterijų susiaurėjimas. Tokie veiksniai, kaip antsvoris, per didelis alkoholio vartojimas, per didelis druskos kiekis, stresas ir fizinio aktyvumo stoka, gali padidinti aukšto kraujospūdžio riziką. Tam tikros medicininės būklės, pavyzdžiui, inkstų ligos, miego apnėja ir hormonų sutrikimai, taip pat gali sukelti aukštą kraujospūdį.

Dažniausiai aukštas kraujospūdis nesukelia jokių simptomų, todėl jis vadinamas „tyliuoju žudiku”. Sunkiais atvejais gali pasireikšti tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, nuovargis, dusulys, vėmimas ir regėjimo sutrikimai.

Diabetas

Diabetas – tai būklė, kai cukraus kiekis kraujyje yra neįprastai didelis. Tai išsivysto dėl to, kad jūsų organizmas negali pasigaminti pakankamai insulino arba efektyviai jo panaudoti gliukozės įsisavinimui skatinti. Dėl didelio cukraus kiekio kraujyje laikui bėgant ant arterijų sienelių gali padidėti riebalų sankaupos, todėl arterijos susiaurėja ir galiausiai išsivysto vainikinių arterijų liga. Didelis cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, nutukimas arba padidėjęs liemens apimtis, obstrukcinė miego apnėja, policistinių kiaušidžių sindromas ir kt. gali padidinti diabeto riziką.

Cukrinis diabetas gali sukelti tokius simptomus kaip pernelyg didelis troškulys, nuovargis, neryškus matymas, dažnas šlapinimasis, neįprastas alkis ir svorio kritimas. Tačiau kartais galite nejausti jokių simptomų.

Genetiniai sutrikimai

Kai kurie genetiniai sutrikimai gali sukelti nereguliarų širdies ritmą.

Katecholaminerginė polimorfinė skilvelinė tachikardija

Tai retas genetinis sutrikimas, kai baltymai, reguliuojantys kalcio išsiskyrimą Jūsų širdyje, veikia netinkamai. Dėl to jūsų širdyje gali padidėti kalcio kiekis, o tai sukelia elektrinio signalo sutrikimų. Dažniausi šios būklės simptomai yra širdies plakimas, galvos svaigimas ir sąmonės pritemimas. Juos gali sukelti intensyvios emocijos ar net fizinis krūvis.

Brugados sindromas

Brugados sindromas – tai dar vienas genetinis sutrikimas, turintis įtakos širdies elektrinės sistemos veikimui. Dėl jo širdis gali plakti itin greitai. Daugelis žmonių, sergančių šia liga, nejaučia jokių simptomų, tačiau jums vis tiek gali pasireikšti tokie simptomai kaip širdies plakimas, traukuliai, sąmonės pritemimas, krūtinės skausmas, galvos svaigimas ir dusulys. Šiuos simptomus kartais gali sukelti per didelis alkoholio kiekis, dehidratacija arba aukšta temperatūra.

Ilgo QT intervalo sindromas

Tai genetinė būklė, kai širdies raumeniui reikia papildomo laiko atsinaujinti tarp dūžių. Ši būklė gali sukelti chaotišką greitą širdies plakimą. Dažni šios būklės sukeliami simptomai yra traukuliai ir sąmonės pritemimas. Kartais žmonėms, sergantiems šiuo sindromu, širdis gali plakti neįprastai greitai, dėl to smegenys netenka deguonies, o sergantysis praranda sąmonę. Paprastai ritmas maždaug per minutę vėl tampa normalus ir tada žmogus atgauna sąmonę. Tačiau kai kuriais atvejais nenormalus ritmas tęsiasi ir sukelia skilvelių virpėjimą. Šiuos epizodus gali sukelti stresas, intensyvus fizinis krūvis, sulėtėjęs širdies ritmas miegant, staigus garsas arba intensyvus fizinis krūvis, ypač plaukimas. Tačiau jie taip pat gali pasireikšti ir be iššaukiamojo veiksnio.

Trumpojo QT intervalo sindromas

Žmonių, kuriems yra trumpas QT sindromas, širdies raumuo tarp tvinksnių atsinaujina trumpiau nei įprastai. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip alpulys ir galvos svaigimas bei sukelti širdies sustojimą.

Jei turite šeimos narį, kurį ištiko staigi širdies mirtis, pravartu pasitikrinti dėl genetinių sutrikimų, galinčių sukelti širdies ritmo sutrikimus. Jei nustatoma, kad jums būdingas genetinis sutrikimas, gali būti rekomenduojamas prevencinis gydymas, pavyzdžiui, medikamentais ir implantuojamais prietaisais.

Skydliaukės sutrikimai

Tiek hipertirozė, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės, tiek hipotirozė, kai skydliaukės kiekis yra per mažas, gali sukelti aritmiją. Daugelis būklių gali sukelti hipertirozę. Tarp jų yra Greivso liga, kiaušidžių ar sėklidžių navikai, nevėžiniai hipofizės ar skydliaukės augliai, skydliaukės uždegimas po nėštumo. Taip pat gali būti infekcijų ir kai kurių vaistų, pavyzdžiui, ličio ir interferono alfa, priežastis.

Kai kurie dažniausi šios būklės simptomai yra širdies plakimas, nuovargis, susikaupimo sutrikimai, akivaizdžiai padidėjusi skydliaukė, padidėjęs apetitas, plaukų slinkimas, rankų drebulys, padidėjęs prakaitavimas, nervingumas, svorio kritimas arba priaugimas ir miego sutrikimai.

Tuo tarpu hipotireozę dažniausiai sukelia imuninė sistema, klaidingai atakuodama ir pažeisdama skydliaukę, arba skydliaukės vėžio gydymas, arba pernelyg aktyvi skydliaukė. Jodo trūkumas, virusinės infekcijos ir kai kurie vaistai, kuriais gydoma depresija, bipolinis sutrikimas, aritmija, kai kurie vėžiniai susirgimai, hepatitas C ir kt. taip pat gali būti priežastis. Tokie simptomai kaip svorio didėjimas, depresija, nuovargis, raumenų skausmai, jautrumas šalčiui, taip pat sausi plaukai ir oda gali rodyti hipotirozę.

Alkoholis

Vartojant per daug alkoholio gali atsirasti nereguliarus širdies plakimas. Apribokite alkoholio vartojimą iki vieno ar dviejų gėrimų per dieną, jei esate vyras, ir vieno gėrimo per dieną, jei esate moteris. Vienas gėrimas reiškia 0,2 litro vyno arba 0,5 litro alaus.

Kofeinas

Per didelis kofeino vartojimas gali sukelti nereguliarų širdies plakimą. Nerekomenduojama per dieną suvartoti daugiau kaip 400 mg kofeino. Nėščios moterys turėtų jo vengti arba apriboti vartojimą iki 300 mg per dieną. Palyginimui, viename puodelyje kavos yra apie 95-200 mg kofeino.

Rūkymas

Rūkymas gali pakenkti jūsų širdžiai ir sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Vaistai ir papildai

Daugelis vaistų, įskaitant kai kuriuos, vartojamus širdies sutrikimams, kraujospūdžiui, depresijai ir psichozei gydyti, gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Taip pat ir tam tikri maisto papildai bei laisvalaikio narkotikai. Gydytojas galės pasakyti, ar kuris nors jūsų vartojamas vaistas ar maisto papildas turi šį šalutinį poveikį.

Stresas

Stresas veikia ne tik jūsų protą, bet gali sukelti ir fizinių problemų, pavyzdžiui, aritmiją. Tiesą sakant, turbūt pastebėjote, kad patiriate tokius simptomus, kaip įtempti raumenys, plakanti širdis ar prakaitavimas, kai patiriate stresą. Šie reiškiniai paprastai praeina, kai tik išsprendžiama stresą sukėlusi problema. Tačiau nuolatinė streso būsena gali būti kenksminga ir sukelti galvos skausmą, svaigimą, raumenų skausmą, miego sutrikimus ir nuovargį. Reguliari mankšta, sveika mityba, pakankamas miegas, pertraukos, sąmoninga meditacija ir raminantys kvėpavimo pratimai gali būti naudingi, jei kovojate su stresu.

Ką daryti, jei pasireiškė aritmija

Jei aritmijos simptomai nepraeina arba jūsų šeimoje yra buvę staigios nepaaiškinamos mirties atvejų, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas gali stebėti jūsų širdies ritmą naudodamas tokius prietaisus kaip Holterio monitorius ar įvykių monitorius arba paprašyti atlikti elektrokardiogramą, t. y. tyrimą, kuriuo matuojamas jūsų širdies elektrinis aktyvumas. Priklausomai nuo diagnozės, gali būti rekomenduojami vaistai, širdies audinio, sukeliančio aritmiją, pašalinimo operacija arba širdies stimuliatoriaus implantavimas.

Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip metimas rūkyti, kofeino ar alkoholio vartojimo ribojimas, streso mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas (gydytojui nurodžius) ir sveiko svorio palaikymas, taip pat gali būti naudingi, nes jie gali turėti įtakos pagrindinėms medicininėms būklėms ir tiesiogiai nukreipti į aritmiją.