Ar mėsos atsisakymas turi įtakos jūsų psichikos sveikatai?

Gali būti, kad nuspręsite pradėti maitintis be mėsos dėl sveikatos, religinių įsitikinimų, gyvūnų gerovės ar tiesiog dėl noro laikytis paprastesnės mitybos. Kai kurie iš jūsų gali net nuspręsti atsisakyti mėsos tiesiog dėl to, kad negalite sau leisti kasdien valgyti mėsos. Kad ir kokia būtų priežastis, negalima ignoruoti fakto, kad mėsos atsisakymas dabar tapo patrauklesnis ir prieinamesnis. Tai įmanoma daugiausia dėl to, kad šviežių produktų galima įsigyti ištisus metus, vis daugiau vegetariškų patiekalų, o kultūrų, kurių mityba daugiausia pagrįsta augalais, kulinarinė įtaka, regis, teigiamai auga.

Kita vertus, maistinių medžiagų turtinga vegetariška mityba gali sumažinti širdies ligų, 2 tipo diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio riziką. Tradiciškai dauguma vegetarizmu pagrįstų tyrimų visada buvo orientuoti į galimą maistinių medžiagų trūkumą. Šiandien naujas tyrimas šią dažnai aptariamą temą papildė dar vienu aspektu – bauginančia mėsos atsisakymo rizika psichikos sveikatai.

Ar mėsos neturinti mityba gali turėti įtakos jūsų psichikos sveikatai?

Tyrimų apie galimą vegetariškos mitybos riziką psichikai yra nedaug. Tačiau Australijoje atlikto tyrimo duomenimis, jame dalyvavę vegetarai į pasaulį žvelgė ne taip optimistiškai kaip mėsą valgantys dalyviai. Štai ką apie tai pasakojo tyrimai:

Vegetarai 18 % dažniau patiria depresiją.

Jie 28 % dažniau patiria panikos priepuolius ir nerimą.

Jie taip pat 15 % dažniau patiria depresiją ir dvigubai dažniau nerimo sutrikimus.

Kai kurie sveikatos specialistai laikosi nuomonės, kad psichikos ligomis sergantys žmonės yra labiau linkę atidžiai stebėti, ką valgo. Tai savo ruožtu gali sustiprinti jų simptomus. Tačiau kas konkrečiai kelia pavojų psichikos sveikatai?

Vegetarizmas ir nerimas

2019 m. atliktame tyrime buvo lyginami 2 grupių, kuriose buvo daugiau kaip 240 vegetarų ir 240 mėsos mėgėjų, psichikos sveikatos egzaminai. Tyrimas parodė, kad tarp dalyvių, kurie nevalgė gyvūninių baltymų, psichologinių problemų buvo gerokai daugiau nei tarp tų, kurie valgė mėsą. Net 31 % vegetarų buvo nustatyti nerimo sutrikimo požymiai, o mėsos valgytojų – vos 13 %.

Viena iš galimų vegetarų nerimo problemų priežasčių gali būti mitybos trūkumas. Kita vertus, stresas, susijęs su nerimu dėl to, ką kiti galvoja apie jūsų mitybos įpročius, ir negalėjimas dalytis tuo, ką renkasi draugai, bet buvimas keistuoliu gali dar labiau padidinti jūsų psichikos bėdas.

Vegetarizmas ir depresija

Nustatyta, kad žmonės, atsisakę mėsos, taip pat dažniau serga depresija. Tyrimo duomenimis, 24 % vegetarų dalyvių patyrė depresijos simptomų, palyginti su tik 10 % mėsą valgančių dalyvių.

Tai gali būti susiję su mažu vitamino B12 kiekiu. Nors daugumą gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų, galite gauti iš augalinių ir gyvūninių šaltinių, tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D3 ir B12, kurių reikia smegenims, galima gauti tik iš mėsos ir gyvūninių baltymų. Kai smegenims trūksta šių gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, organizme sumažėja glutamato kiekis. Dėl to gali padidėti depresijos, nerimo ir obsesinio-kompulsinio sutrikimo jausmas.

Vitamino B12 trūkumas anksčiau buvo siejamas su depresija. Be šios maistinės medžiagos, esate linkę patirti nuotaikos svyravimų, jei jūsų smegenys negauna pakankamai geležies ar cinko, kurių abiejų yra mėsoje. Be šių psichikos sveikatai kylančių pavojų, toks trūkumas gali sukelti ir fizinių problemų, pavyzdžiui, valgymo sutrikimų ir anemiją.

Išvada

Nepriklausomai nuo to, ar pavojus psichikos sveikatai ir vegetarizmas iš tiesų yra susiję, ar ne, negalime paneigti fakto, kad tai, ką valgome, daro didelę įtaką mūsų psichikos sveikatai. Tikėtina, kad vegetarams gali trūkti vitaminų B12 ir D3, geležies ir cinko. Norėdami išvengti galimų psichologinių ir fizinių sutrikimų, pasirūpinkite, kad laikytumėtės subalansuotos mitybos, kurioje yra rekomenduojamas visų šių maistinių medžiagų kiekis. Štai ideali mitybos norma:

Vitaminas D: 600 TV (15 mikrogramų) suaugusiems vyrams ir moterims.

Vitaminas B12: 2,4 mikrogramo suaugusiems vyrams ir moterims.

Geležis: 8 miligramai vidutinio amžiaus vyrams ir 18 miligramų vidutinio amžiaus moterims.

Cinko: 11 miligramų suaugusiems vyrams ir 8 miligramai suaugusioms moterims.

Pastaba: šios vertės pateiktos vidutiniškai. Norėdami gauti jums tinkamiausią dozę, pasitarkite su gydytoju ir (arba) dietologu. Be to, atminkite, kad nėščioms ir žindančioms moterims skiriamos kitokios dozės.

Nors šių tyrimų rezultatai šokiruoja, nereikia galvoti apie visišką gyvenimo būdo keitimą. Atminkite, kad vegetariškai maitinantis visiškai įmanoma gauti visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų, jei tik žiūrite, ką valgote. Ir nesvarbu, kuo gardžiuojatės, visada žinokite, kaip atpažinti įspėjamuosius emocinio sutrikimo ar kitų psichikos sveikatos problemų požymius, ir būkite pasiruošę bet kokiems galimiems atvejams.