Aplinkos veiksniai, kuriuos turėtumėte žinoti apie nutukimą

Savaitgalis, o jūs žiūrite naujausią televizijos serialą. Siužetas toks įtraukiantis, kad nesinori keltis ir gaminti valgio. Kodėl tiesiog neužsisakius didelio, sūrios, sultingos mėsainio ar picos ir didelio gazuoto gėrimo jiems nuplauti? Na, žinoma, savaitgalį galite sau leisti šiek tiek atsipūsti. Tačiau ar žinote, kad ką tik pasidavėte kai kuriems šiandien labiausiai paplitusiems nutukimą sukeliantiems gyvenimo būdo pasirinkimams?

Nors kai kurie iš mūsų yra genetiškai linkę į nutukimą, ekspertai teigia, kad dabartinė nutukimo „epidemija” yra labiau susijusi su aplinkos ir elgesio veiksniais nei su biologiniais ar genetiniais veiksniais. PSO aplinką sveikatos atžvilgiu apibrėžia kaip „visus fizinius, cheminius ir biologinius veiksnius, esančius žmogaus išorėje, ir visą su jais susijusią elgseną”.

Labai paprastai tariant, aplinkos veiksniai, tokie kaip klimatas, maisto prieinamumas ir įvairovė, oro ir vandens užterštumo laipsnis, pasėliai ir namai, augalija ir gyvūnija bei infrastruktūra, daro įtaką mūsų gyvenimo būdui ir elgsenai, pavyzdžiui, kur gyvename, ką valgome, iš ko gyvename, kaip keliaujame, kaip rengiamės, kaip poilsiaujame ir kaip miegame. Visi šie gyvenimo būdo ir elgsenos veiksniai daro įtaką mūsų sveikatai. Nutukimas taip pat yra tokių gyvenimo būdo ir elgsenos veiksnių funkcija. Apžvelkime 3 tokius gyvensenos ir aplinkos veiksnius, lemiančius nutukimą.

Fizinio aktyvumo stoka

Vienas iš labiausiai paplitusių aplinkos veiksnių, lemiančių nutukimą, yra fizinės veiklos stoka. Atsižvelgiant į tai, kad žmonija iš žemės ūkio perėjo į pramonės, o šiuo metu – į skaitmeninį amžių, mūsų darbo būdas pasikeitė nuo sunkaus darbo laukuose iki sėdimo darbo prie kompiuterio. Dėl to smarkiai sumažėjo mūsų fizinis aktyvumas, nes daugiau laiko praleidžiame sėdėdami.

Neužsiimame fizine veikla, pavyzdžiui, reguliariai mankštinamės ar net vaikštome. Pripažinkime, kad taupydami laiką mieliau visur važiuojame automobiliu, net jei atstumas nedidelis.

Dauguma iš mūsų biure, prekybos centruose ir kitose vietose mieliau važiuoja liftu ar eskalatoriumi, o ne laiptais, net jei neturime sveikatos sutrikimų, ribojančių judėjimą.

Pirkdami maisto produktus, drabužius ir net vaistus mieliau apsipirkinėjame internetu, kad nereikėtų vargti universalinėse parduotuvėse ir vartyti lentynų. Žinoma, negalima paneigti, kad taip sutaupome laiko. Tačiau tai taip pat reiškia, kad atsisakome ir tos nedidelės fizinės veiklos, kurią galime atlikti po dienos, praleistos prie biuro stalo.

Naudojimasis laiptais, o ne liftais, vaikščiojimas parke ir vengimas važiuoti automobiliais nedideliais atstumais – tai keli paprasčiausi būdai užtikrinti, kad mūsų kūnas gautų tam tikrą fizinį krūvį.

Vaikų nutukimas taip pat kelia vis didesnį susirūpinimą. Viena iš priežasčių – vaikų pomėgis žiūrėti televizorių ar žaisti vaizdo žaidimus, o ne užsiimti veikla lauke, pavyzdžiui, žaisti futbolą ar eiti į parką.

Jei turite kailinį draugą, leiskite vaikams jį išvesti pasivaikščioti. Savaitgaliais su vaikais žaiskite lauko žaidimus, eikite kartu maudytis arba išsiveskite juos į žygį. Tėvų ir vaikų ryšys, kurį taip sustiprinsite, bus papildoma nauda.

• Keliaukite laiptais ir atsisakykite lifto. Nevažiuokite automobiliu, jei atstumą galima įveikti pėsčiomis. Savaitgaliais su vaikais ir augintiniais užsiimkite veikla lauke.

Greitojo maisto užkandinių ir maisto reklamos vilionė

Maisto aplinka yra svarbi. NHS tyrime jai pavyko susieti nutukimą su greitojo maisto užkandinių demografiniu pasiskirstymu įvairiuose Didžiosios Britanijos rajonuose. Taigi, jei gyvenate vietoje, kur yra daug greitojo maisto užkandinių, po įtemptos darbo dienos galite atsisakyti gaminti maistą ir valgyti iš šių restoranų, nes maistas yra pigus, skanus ir lengvai prieinamas.

Šiuose maisto produktuose gausu kalorijų, bet trūksta jūsų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Be to, jie tukina ir sukelia antsvorį bei nutukimą.

Lengviausias būdas tai apeiti – savaitgaliais namuose gaminti lengvus ir lengvai išsaugomus patiekalus arba iš anksto pasiruošti valgymui darbo dienomis. Tačiau nepamirškite retkarčiais pasmaguriauti, kad nepavargtumėte sveikai maitintis ir įpusėjus svorio metimo programai neatsisakytumėte.

Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems įtaką daro per televiziją transliuojamos maisto reklamos. Atliktas tyrimas rodo, kad maisto reklama daro didžiulę įtaką valgymo įpročiams. Ši įtaka yra kur kas didesnė nei prekės ženklo pasirinkimas. Šio tyrimo metu vaikai, veikiami maisto reklamos, valgė 45 % daugiau.

Reklamų neišvengsite, jei negyvenate oloje, tačiau tikrai galite kontroliuoti savo valgymo įpročius. Jei jūs arba jūsų vaikas mėgsta kramsnoti žiūrėdami televizorių, turėkite po ranka sveikų užkandžių. Pripildykite mažesnius indelius ir valgykite lėtai.

• Savaitgalį atidėkite šiek tiek laiko patiekalams, kuriuos lengva paruošti ir laikyti. Iš anksto susipjaustykite daržoves ir laikykite jas sandariuose induose. Visos savaitės užkandžius supakuokite į užspaudžiamus maišelius.
• Žiūrėdami televizorių valgykite morkų lazdeles su humuso užpilu, o ledų vonelę pakeiskite dubenėliu jogurto su vaisių garnyru.

Žemas socialinis ir ekonominis statusas

Ar kada nors pagalvojote, kad nutukimo rizika ar polinkis į nutukimą gali priklausyti ir nuo jūsų socialinės bei ekonominės padėties? Jūsų „socialinė ir ekonominė padėtis” – tai jūsų padėtis kitų žmonių atžvilgiu pagal tokias savybes kaip pajamos, kvalifikacija, profesijos rūšis ir gyvenamoji vieta.

Nors nutukimą natūraliai siejame su gerove, tyrimai rodo, kad žemesnį socialinį ir ekonominį statusą turintys žmonės dėl savo mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo yra vis labiau pažeidžiami nutukimo.

Jų mityboje gausiau angliavandenių ir sočiųjų riebalų, kurie dažnai yra pigesni už šviežias daržoves ir vaisius, neskaldytus grūdus ir ląstelieną. Jų gyvenamojoje vietoje taip pat gali būti ribotos galimybės arba iš viso nėra galimybės naudotis parkais, sporto salėmis ar bėgimo takeliais, o tai lemia mažą fizinį aktyvumą, ypač vaikų.

Žemas socialinis ir ekonominis statusas taip pat dažnai susijęs su žemu išsilavinimu. Tai savo ruožtu lemia menką informuotumą apie tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo poreikį arba jo nebuvimą. Ši tendencija labiau pastebima tarp moterų. Tačiau atrodo, kad tarp vyrų išsilavinimas nėra svarbus veiksnys, o didesnes pajamas gaunantys vyrai yra labiau linkę į nutukimą. Taip gali būti todėl, kad ryšys tarp nutukimo ir socialinės ir ekonominės padėties ne visada yra tiesinis. Rasė ir etninė kilmė taip pat turi įtakos.

Informavimo programos apie tinkamą maisto pasirinkimą ir mitybos įpročius gali užkirsti kelią nutukimui tarp žemo socialinio ir ekonominio statuso gyventojų. Maistingas maistas ne visada yra brangus. Taip pat ir jūsų fizinio aktyvumo lygis neturėtų priklausyti nuo sporto salės ar bėgimo takelio.

• Net jei neturite galimybės naudotis sporto salėmis, bėgimo takeliais ar treniruokliais, išbandykite kardio ir jėgos treniruotes namuose, naudodami savo kūno svorį.

Nuo mūsų aplinkos, gyvenimo būdo ir mitybos įpročių priklauso, kiek esame sveiki, ir tai glaudžiai susiję su nutukimu. Norint išlikti sveikiems, svarbu užsiimti tinkama fizine veikla ir vartoti sveiką maistą.