Aplinkos veiksniai, darantys įtaką žmonių sveikatai

Mes esame tokie, kokia yra mūsų aplinka. Ar tai būtų fizinė, ar psichinė sveikata, mūsų aplinka daro didelę įtaką mūsų fizinei būklei. Kadangi tarp žmogaus ir aplinkos vyksta nuolatinė sąveika, ji turi įtakos gyvenimo kokybei, gyvenimo trukmei ir ligų atsiradimui. Didėjant gyventojų skaičiui ir industrializacijai, išoriniai veiksniai sparčiai keičiasi, ir, deja, ne į gerąją pusę. Pasaulyje apie 25 proc. mirčių ir ligų priskiriama aplinkos veiksniams.

Šių veiksnių žinojimas padeda mums prevenciškai keisti gyvenimo būdą ir gerinti gyvenimo kokybę. Toliau išvardyti šie veiksniai.

Aplinkos veiksniai, darantys įtaką žmogaus sveikatai

Pavojingų medžiagų poveikis ore

Mus supantis oras yra užterštas daugybe cheminių medžiagų, kurios išsiskiria į orą. Pagrindinės to priežastys yra iškastinio kuro deginimas, pramonės įmonių išmetamos toksiškos atliekos, amoniako išsiskyrimas dėl šiuolaikinės žemės ūkio praktikos ir kasybos proceso metu išmetamos dulkės bei cheminės medžiagos. Kiekvienas iš šių veiksnių sukelia skirtingas sveikatos problemas.

Deginant iškastinį kurą į orą išsiskiria anglies monoksidas, kuris yra pagrindinė ozono sluoksnio nykimo ir visuotinio atšilimo priežastis. Kvėpuojant tokiu oru pastebėta, kad sutrinka plaučių veikla ir kyla kvėpavimo takų uždegimai. Tyrimai rodo, kad pastebimai padaugėjo kosulio ir švokštimo problemų turinčių pacientų, kurie daugiau nei 2 valandas laiko praleido intensyvaus eismo gatvėse.

Ore esančias amoniako daleles daugiausia galima sieti su per dideliu pesticidų, insekticidų ir trąšų naudojimu žemės ūkyje. Amoniakas yra stiprus kancerogenas, todėl užteršto oro įkvėpimas gali sukelti plaučių vėžį. Lėtinis bronchitas taip pat yra vienas iš šalutinių poveikių.

Priklausomai nuo pramonės šakos, į orą patekusios toksiškos cheminės medžiagos gali sukelti astmą, kvėpavimo takų sutrikimus, imuninės ir endokrininės sistemos silpnumą. Dėl kasybos atsirandanti tarša kietosiomis dalelėmis gali padidinti širdies ligų riziką.

Nors šie veiksniai susiję su išorės oru, vidaus oras taip pat atlieka svarbų vaidmenį sveikatai. Pasyvus rūkymas yra vienas iš pagrindinių blogo vidaus oro kaltininkų. Tai gali sukelti astmą, alergines reakcijas ir padidinti įvairių vėžinių susirgimų riziką.

Toksinių medžiagų vandenyje poveikis

Vanduo yra gyvybiškai svarbus ne tik gėrimui, bet ir drėkinimui, vandens gyvūnijos tvarumui, o svarbiausia – vandens ciklui, kuris lemia liūtis. Pramonės atliekų ir nuotekų patekimas į vandens telkinius, jūrų sąvartynai ir atsitiktinis naftos išsiliejimas sukelia vandens ištekliams kenksmingų cheminių ir fizinių atliekų poveikį. Švinas, arsenas, gyvsidabris, amoniakas, nitratai, radioaktyviosios medžiagos, popierius, mediena, metalas, guma ir plastikas – tai tik keletas iš jų.

Užteršto vandens vartojimas yra pagrindinė amebiazės ir vidurių šiltinės priežastis. Apsinuodijimas vandeniu švinu sukelia vaikų mokymosi ir elgesio sutrikimų. Tokių vaikų intelekto koeficientas būna žemas, jie turi klausos ir augimo problemų. Suaugusiesiems dėl švinu, pesticidais ir sunkiaisiais metalais užteršto vandens sutrinka hormonų pusiausvyra, atsiranda reprodukcinių problemų, pažeidžiami inkstai ir kepenys. Gyvsidabrio poveikis sukelia širdies ir kraujagyslių ligas ir neurodegeneracines ligas, pavyzdžiui, Parkinsono ir Alzheimerio ligas.

Vandens gyvybės formos yra svarbi mitybos grandinės dalis. Jų veikimas teršalais gali sukelti genetines mutacijas. Jų vartojant žmonės gali apsinuodyti gyvsidabriu, švinu ir arsenu.

Fizinių pavojų poveikis

Fizinis pavojus apibrėžiamas kaip aplinkos veiksnys, kuris daro žalą žmogaus organizmui, nebūtinai prie jo prisilietus. Keletas pavyzdžių: vibracija, triukšmas, spinduliavimas, slėgis ir elektra. Nors daugeliu atvejų fiziniai pavojai yra profesiniai, kai kuriais atvejais jums gali pakenkti net nedidelis buitinis elektros prietaisas.

Darbas aplinkoje, kurioje skleidžiamas didesnis nei 80 decibelų garsas, kenkia jūsų klausai. Elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš darbo gaminių, gali sukelti viduląstelinės membranos jonizaciją, sukeliančią mutacijas. Tokie gaminiai kaip rentgeno aparatas, chirurginis lazeris, judesio detektoriai, apsaugos sistemos, televizijos imtuvas, džiovyklės, orkaitės, šildytuvas ir vaizdo monitorius yra tik keletas iš jų.

Tam tikri jūsų namuose esantys elektros prietaisai ilgainiui gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Šaldytuvo skleidžiami chlorofluorangliavandeniliai veikia jūsų kvėpavimo sistemą. Įjungus „Wi-Fi” maršrutizatorių arba padėjus bet kokį elektros prietaisą šalia miego metu, gali atsirasti nemiga, psichosomatinės ligos ir lėtinis skausmas. Televizoriai, kompiuteriai, radijo imtuvai ir telefonai nuolat skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia nerimą ir nuovargį.

Aplinkos poveikis mitybos šaltiniams

Dauguma mūsų tapo nesveiko maisto auka ir nepaisė subalansuotos mitybos svarbos. Nors dėl to jau dabar mums gresia nutukimas ir mitybos trūkumas, sveiki maisto šaltiniai taip pat neužtikrina visavertės mitybos. Per didelis pesticidų, cheminių trąšų ir insekticidų naudojimas turi įtakos pasėlių kokybei. Dirvožemio išeikvojimas ir perteklinis pasėlių apdorojimas yra kitos priežastys, dėl kurių į maisto šaltinius patenka toksinų. Ekologiškai užaugintų kultūrų vartojimas, nors ir teikia naudos, tačiau visiškai nepatenkina mitybos poreikių.

Dėl to atsiranda mitybos trūkumų, kurie dar labiau veikia mūsų fizinę, psichinę ir pažintinę sveikatą. Dažnos ligos, sutrikusi imuninė sistema, nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija, pablogėjusi atmintis ir paranoja – tai tik keletas šalutinių poveikių. Tai taip pat turi įtakos būsimai kartai, nes ji gimsta turėdama mitybos trūkumų. Jų gyvenimo trukmė taip pat sutrumpėja.

Biologinių pavojų blogas poveikis

Žmogus gali patirti biologinių pavojų dėl savo profesijos arba plačiai paplitusios epidemijos. Kai žmogus susiduria su biologiškai aktyviais organizmais, tokiais kaip bakterijos, virusai, grybeliai ar parazitai, jis gali užsikrėsti infekcijomis.

Profesinis poveikis gali pasireikšti, kai žmogus dirba ligoninėje, laboratorijoje, gyvulininkystės ūkyje, pieno ūkyje ar gyvūnų parduotuvėje. Nesilaikant pagrindinių higienos ir sterilizacijos praktikų, gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai užsikrečiama šiomis ligomis: tuberkulioze, hepatitais B ir C, AIDS, dermatozėmis, reprodukcinėmis problemomis ir astma.

Vyriausybė imasi įvairių priemonių, kad suvaldytų plačiai paplitusį gamtos išteklių išeikvojimą ir netinkamą jų naudojimą. Svarbu, kad ir mes prisidėtume prie to, kad neprisidėtume prie jau esamų bėdų. Pirmiausia reikia laikytis tinkamų atliekų tvarkymo metodų, protingai naudoti elektros prietaisus ir rinktis viešąjį transportą.