5 labiausiai paplitusių mitų apie stresą paneigimas

Stresą jaučiame todėl, kad mūsų gyvenimas nuolat pilnas nemalonių siužeto vingių ir todėl, kad kartais tai yra tiesiog paketo dalis, kai darote sėkmingą karjerą.

Visi dalijamės šiomis nuostabiai skambančiomis sąvokomis apie stresą. Bet rimtai, vaikinai, jūs viską supratote neteisingai.

Būtent dėl to, kad įtvirtiname tokias keistas teorijas apie stresą, mūsų smegenys ima braukti prakaitą vos tik užgriuvus, o tai kelia didžiulį pavojų mūsų psichikos sveikatai. Todėl metas visiems laikams išgyvendinti šiuos viliojančius klaidingus įsitikinimus. Norėdami prisidėti prie šio tikslo, pateikiame 5 populiariausių mitų apie stresą, apie kuriuos esame girdėję, apžvalgą.

1 mitas: stresą sukelia situacijos

Tiesa: stresas kyla iš minčių, kurias turime apie savo situacijas.

Iš esmės mes visi esame pernelyg mąstantys nuo gimimo. Šią savybę paveldėjome iš savo protėvių neandertaliečių, kurių smegenys buvo sukurtos taip, kad sutelktų dėmesį į išgyvenimą, siekiant skatinti žmonių rasės ilgaamžiškumą. Taigi natūralu, kad galimų rizikos ir pavojaus ženklų nustatymas ir jų įsiminimas tapo neatsiejama šios išlikimo strategijos dalimi. Taigi bėgant metams mūsų smegenys paprasčiausiai evoliucionavo ir tapo vis išmanesnės, kad išgautų blogas naujienas ir išsaugotų jas ilgalaikėje atmintyje.

Dar blogiau, kad neigiamos emocijos paprastai reikalauja daug daugiau mąstymo. Galiausiai valandų valandas praleidžiame jas apmąstydami, kol jos tampa nepaprastai perdėtos. Ši per daug išanalizuota versija išsaugoma mūsų smegenyse, nors iš tikrųjų problema greičiausiai yra tik menka.

Todėl būtina pradėti mokyti smegenis mąstyti pozityviai. Tai sustabdys jūsų per daug neigiamai mąstančias smegenis ir padės jums geriau įvertinti bet kokią situaciją, į kurią patekote.

2 mitas: stresą sukelia tik neigiami įvykiai

Tiesa: stresą sukelia tai, kaip jaučiatės dėl bet kokio įvykio.

Vestuvių dienos planavimas, kuris paprastai laikomas vienu laimingiausių momentų daugumos žmonių gyvenime, gali būti toks pat įtemptas kaip ir kova su finansine krize.

Prisimenate, ką pasakojome apie smegenis? Jos išmoko save mąstyti neigiamai, kad būtų pasiruošusios blogiausiam įmanomam rezultatui, o tai savo ruožtu daro įtaką jūsų jausmams. Tai vyksta nepriklausomai nuo to, ar įvykis laimingas, ar liūdnas. Taigi jei jaučiatės taip, lyg būtumėte nugara į sieną, žinokite, kad taip yra ne dėl situacijos, kurioje esate, o dėl to, kad leidžiate savo smegenims įteigti, jog gali nutikti kažkas blogo.

Sprendimas? Dar kartą pasikartosime – išmokykite savo smegenis galvoti teigiamas mintis apie bet kokią situaciją ir automatiškai pajusite, kad jaučiatės daug mažiau susijaudinę.

3 mitas: negalite padėti jausti stresą

Tiesa: Ne. Jūs tikrai galite ir tikrai turėtumėte!

Dabar jau žinote, kad stresas yra tik natūrali įgimta reakcija, kurią jūsų smegenys, o kartu ir kūnas, išsiugdė laikui bėgant. Tačiau nesuklyskite manydami, kad nieko negalite padaryti.

Jei ir toliau ignoruosite streso priepuolius, jūsų protas ir toliau suksis dėl daugybės „kas būtų, jei būtų” scenarijų. Ir nors vienintelis dalykas, keliantis jums stresą, yra jūsų protas, jūsų kūnas vis tiek įsijungs į „kovos” režimą, tarsi tai būtų rimtas išgyvenimo klausimas. Iš tikrųjų nėra jokio užpuoliko, su kuriuo reikėtų kovoti, ir galiausiai tik pakenksite sau. Taigi nereikalingų panikos priepuolių sukeltas stresas gali ne tik pakenkti, bet ir pražudyti.

Lygiai taip pat, kaip jūs pasinaudotumėte auklėjimo strategijomis, kad išmokytumėte savo vaiką dalytis, turite aktyviai praktikuoti proto valdymo strategijas, kad neleistumėte savo mintims ištrūkti iš kontrolės. Tai darydami ne tik milžiniškai pagerintumėte savo psichinę ir fizinę sveikatą.

4 mitas: mankšta gali padėti išspręsti streso problemą

Tiesa: mankšta gali tik sušvelninti jūsų streso simptomus.

Tokios streso valdymo strategijos, kaip mankšta, nėra nukreiptos į pagrindinę problemą – jūsų mintis apie tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Taigi, nors mankšta gali padėti sumažinti streso poveikį, ji neišsprendžia priežasties, dėl kurios stresas vis grįžta ir vėl jus persekioja.

Veiksmingesnė strategija būtų išmokyti save sutelkti dėmesį į gerus dalykus, kurie vyksta jūsų gyvenime, net jei tai yra mažytės džiaugsmo akimirkos, kurios kitu atveju atrodo nereikšmingos. Vienas iš puikių būdų tai padaryti – vesti dėkingumo žurnalą.

Taip pat turėtumėte mokytis atpažinti savo stresą sukeliančius taškus ir mokytis kitaip mąstyti bei reaguoti sudėtingose situacijose, kad nebebūtumėte pažeidžiami streso ir nerimo jausmo.

5 mitas: Nėra jokių simptomų? Jūs nesate įsitempęs!

Tiesa: tikriausiai nežinote, kaip jūsų kūnas reaguoja į stresą.

Yra apie 50 „įprastų” būdų, kaip stresas veikia žmogų. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad stresas kiekvieną žmogų veikia skirtingai, nes jis labai susijęs su žmogaus mintimis. Taigi, jei nejaučiate vadinamųjų „tipinių” streso simptomų, tai dar nereiškia, kad nesate veikiamas streso. Veikiau tikriausiai nežinote, kaip jūsų kūnas reaguoja į stresą.

Jei susiduriate su paslaptingais, dažnais alergijos priepuoliais arba staiga padidėjusiu ar sumažėjusiu apetitu – tikėtina, kad priežastis yra stresas.